attractionscontactslocationopeningpricesprogramsservicesspecial

Virtuali ekskursija

 

Virtuali ekskursija supažindina su Bauskės pilimi – įveda per rezidencinės pilies vartus ir kiemą, leidžia žvilgtelėti į pilies istorijos ekspoziciją ir drabužių parodą bei atnaujintas ekspozicijas – kunigaikščio apartamentus ir pokylių sales, kunigaikščių Ketlerių giminės atstovų portretų galeriją, pilies valdytojo virtuvę, rūsį ir arklides, pilies sargybos patalpą.

Taip pat užsuksite į ordino pilies kiemą ir į centrinį bokštą.

Muziejaus darbo laikas

Gegužės–rugsėjo mėn.

Kasdien

9.00–19.00

 

Likus 30 min. iki muziejaus darbo laiko pabaigos, bilietai parduodami tik  aplankyti Livonijos ordino pilies griuvėsius ir apžvalgos bokštą.

Spalio mėn.

Kasdien

9.00–18.00

 

Likus 30 min. iki muziejaus darbo laiko pabaigos, bilietai parduodami tik  aplankyti Livonijos ordino pilies griuvėsius ir apžvalgos bokštą.

Lapkričio–balandžio mėn.

Pirmadieniais nedirba

Antradieniais–sekmadieniais

11.00–17.00

 

 Pilies lankytojų bokštas trumpam uždarytas dėl remonto darbų. Livonijos ordino pilies griuvėsiai atviri visuomenei.

Likus 30 min. iki muziejaus darbo laiko pabaigos, bilietai parduodami tik  aplankyti Livonijos ordino pilies griuvėsius ir apžvalgos bokštą.

Kaip atvykti

Bauskės pilies muziejus

Ką aplankyti

  • Livonijos ordino pilis

    Specialiai šaunamiesiems ginklams naudoti pastatyta moderniausia tuo metu Latvijos teritorijoje Livonijos ordino pilis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1443 metais. Galima aplankyti pilies griuvėsius, kuriuose vis dar iki šiol juntamas logiškas gynybinių sienų, bokštų ir šaunamųjų angų išdėstymas. Kieme eksponuojama didžiausia Latvijoje XVII a. ketaus patrankų kolekcija. Galima užlipti į pilies centrinį bokštą, esantį 50 m virš jūros lygio. Lankytojui atsiveria nepakartojamas Žiemgalos kraštovaizdis su pilimi, apsupta Mūšos ir Nemunėlio upių, kurių santakoje prasideda Lielupės upė. Livonijos ordino pilies bokšte jau baigti sienų konservavimo ir apžvalgos aikštelės rekonstrukcijos darbai. Lankytojai bokšte gali lankytis nuo 2021 m. birželio 5 d.
  • Interjerai

    Atnaujintos Kuršo kunigaikštystės valdytojų kunigaikščių Ketlerių gyvenamosios patalpos ir reprezentacinės salės, pilies valdytojo virtuvė ir salė, šeimynos kambarys, rūsys, arklidės ir vartų sargybos pastatas. Restauruoti manierizmo epochos akmenkalių dirbiniais dekoruoti židiniai, puošnios XVI–XVII a. krosnys ir įvairiaspalvių glazūruotų keramikos plytelių grindys. Pilies langai rėminti švininiuose apvaduose ir puošti herbiniais vitražais. Pamažu pilies interjerai pripildomi patalpų funkcijas atitinkančiais XVI–XVII a. baldais: skryniomis, stalais, kėdėmis, lovomis, šviestuvais, židinio reikmenimis ir kt. Įrengta pilies valdytojo virtuvė. Eksponuojami kunigaikščių Ketlerių giminės atstovų portretai.
  • Pilies istorijos ekspozicija

    Sužinokite, kaip buvo apgyvendintas Bauskės piliakalnis ankstyvajame metalo amžiuje, kaip XV a. viduryje buvo statoma Livonijos ordino pilis. Nemažai informacijos yra apie Kuršo kunigaikštystės įkūrimą bei rezidencinės pilies statybą XVI a., kunigaikščių Ketlerių valdymo laikmetį ir dvaro buitį. Apžiūrėkite XVI a. turnyro šarvus. Susipažinkite su pilies likimu Abiejų Tautų Respublikos (ATR) ir švedų karų metu ir jos sunaikinimu Didžiojo Šiaurės karo metu XVIII a. pradžioje.
  • Paroda „Bauskės pilis – karinis įtvirtinimas“

    Susipažinkite su Bauskės pilies gynybinės sistemos raida nuo XV a. vidurio iki XVIII a. pradžios ir palyginkite su panašiomis gynybinėmis sistemomis Vakarų ir Vidurio Europoje. Apžiūrėkite XVII a. įtvirtinimų planus, mūšio scenų graviūras, archeologinių kasinėjimų metu rastas karines senienas ir originalius XVI–XVIII a. ginklus. Eksponuojama patranka vis dar užtaisyta!
  • Paroda „Kostiumai ir papuošalai Kuršo - Žiemgalos kunigaikštystėje 1562–1620 m.“

    Sužinokite apie mados pokyčius Kuršo kunigaikštystėje, valdant dviem kartoms – pirmajam Kuršo kunigaikščiui Gotardui ir jo sūnums Frydrichui ir Vilhelmui. Susipažinkite su kunigaikščio giminių, gyvenusių Baltijos jūros regiono šalyse XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradžioje, mados ypatumais. Apžiūrėkite archeologinių kasinėjimų metu rastus siuvimo reikmenis – žirkles, lygintuvą, sagutes, kabliukus, karoliukus ir originalias XVII a. drabužių detales. Atkreipkite dėmesį siuvinių iškarpas, siuvinėjimų raštus iš XVI–XVII a. dokumentų ir siuvėjų knygų, bei kelias drabužių komplektų kopijas.

Teminės programos

  • "Šokių pamoka dvare"

    Išmokite Renesanso šokių ir dvaro manierų, kurias jums atskleis renesanso laikų kostiumu pasipuošusi vedėja. Sužinosite, koks buvo šokio vaidmuo XVI a. pabaigos didikų dvare ir tai, kaip šokėjo kostiumas nulėmė šokio pobūdį ir atlikimo manierą.
    Kalbos - LV, EN, RU
    Didžiausias žmonių skaičius grupėje – 40
    Trukmė – 90 min.
    Būtina išankstinė registracija.
  • "Rengimosi kultūra Kuršo kunigaikščio dvare"

    Pasimatuokite renesanso epochos drabužius ir susipažinkite su dvaro damos ir (arba) pono kostiumu: nuo krinolino ir korseto iki klostuotos apykaklės. Sužinosite, kokia buvo mada, rengimosi kultūra bei drabužių siuvimo ypatumai XVI a. antroje pusėje ir XVII a. pradžioje.
    Kalbos - LV, EN, RU
    Didžiausias žmonių skaičius grupėje - 30
    Trukmė - 90 min.
    Būtina išankstinė registracija.
  • "Dvaro buities kultūra XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje"

    Įsitraukite į veiklą ir susipažinkite su dvariškių laisvalaikio praleidimo būdu – aktyviais ir stalo žaidimais, olandiškų pypkių rūkymu, mada, rengimosi kultūra, manieromis, šokiais ir muzika. Paragaukite valgių, pagamintų pagal senuosius receptus, ir patiekiamų archeologų rastų indų kopijose.
    Kalbos - LV, EN, RU
    Didžiausias žmonių skaičius grupėje - 25
    Trukmė – 90 min.
    Būtina išankstinė registracija.
  • "Senoji piniginė pasakoja"

    Susipažinkite su mokėjimo priemonėmis, pinigų įvairove ir verte: nuo kriauklelių iki talerio. Įsijauskite į palūkininko vaidmenį ir susipažinkite su prekių ir pinigų apsikeitimo sistema.
    Kalba - LV
    Didžiausias žmonių skaičius grupėje - 40
    Trukmė – 60 min.
    Būtina išankstine registracija.
  • "Apsilankymas pas kunigaikštienę Aną"

    Svečiuokitės pas „kunigaikštienę“ Aną, susidėliokite šeimos vertybes ir susikurkite šeimos herbą bei duokite jaunavedžių priesaiką. Sužinokite, kaip vestuvės buvo švenčiamos kunigaikštystėje. Įsijauskite į vestuvių dalyvių vaidmenis ir užsiimkite darnios santuokos ir šeimos gausinimo ritualais.
    Kalba - LV
    Didžiausias žmonių skaičius grupėje – 50
    Trukmė – 90 min.
    Būtina išankstinė registracija.
  • "Romantinės akimirkos Bauskės pilies bokšte"

    Centriniame pilies bokšte ištarkite santuokos priesaiką ir atlaikykite XVI a. išbandymus.
    Pasiūlymas galioja nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio.
    Kalba - LV
    Didžiausias žmonių skaičius grupėje – 50
    Trukmė – 30–45 min.
    Būtina išankstinė registracija.
  • "Renesanso laikų žaidimai"

    Renesanso laikų žaidimai ir lošimai žadino visas jusles – vikrumą, strateginį mąstymą, skaičiavimą, tikslumą ir pan. Stalo žaidimai buvo specialiai kuriami taip, kad juos kaip dovaną būtų galima įteikti kilmingosioms damoms. Programos metu išbandysite keletą žaidimų ir lošimų, sužinosite jų atsiradimo istoriją.
    Kalbos - LV, EN, RU
    Didžiausias žmonių skaičius grupėje - 30
    Trukmė – 90 min.
    Būtina išankstinė registracija.

PASLAUGOS

GIDO PASLAUGOS EUR
Apžvalginė ekskursija latvių kalba 25.00
Apžvalginė ekskursija užsienio kalba 35.00
Ekskursijos vadovas, apsirengęs istoriniu kostiumu 20.00
Аudio gidas (LV, EN) 2.42
PASKAITOS EUR
Bauskės pilies statybos istorija 20.00
Bauskės pilies istorija
Archeologiniai radiniai Bauskės pilyje
Bauskės pilies sgrafito dekoratyvinė sienų apdaila
Livonijos ordino Bauskės tvirtovės griuvėsių konservavimas
Kuršo ir Žiemgalos pilių vaizdavimas istoriniuose piešiniuose ir planuose
PATALPŲ IR TERITORIJOS NUOMA LAIKO VIENETAS EUR
Koncertų-konferencijų salė 1 h 133.00
Kiekviena papildoma valanda 66.55
Naujosios pilies kiemas 1 h 72.60
Muziejaus teritorija už pilies 1 h 36.30
Kavinės erdvė 1 h 72.60
Apgyvendinimo paslauga menininkų rezidencijoms Para 12.10
Pilies griuvėsių kiemas 1 h 60.50
Pilies valdovo salė 1 h 121.00
Kiekviena papildoma valanda 60.50
Kunigaikščio salė 1 h 60.50

Pagalba

Bauskės pilies muziejus yra prieinamas lankytojams, turintiems judėjimo negalią.

Norėdami patekti į pilį, susisiekite su  darbuotojais tel. +371 63922280, bauskaspils@bauskasnovads.lv

Kainos

Bilietų kainos Suaugusiems Moksleiviams, studentams ir senjorams
I-VI

Bilietas į Bauskės pilį

 

9.00

 

4.50

Bilietas į Bauskės pilį

Šeimos bilietas

19.50* un 14.50**

* 2 suaugusieji ir 1–4 vaikai nuo 7 iki 18 metų       /    **1 suaugusysis ir 1–4 vaikai nuo 7 iki 18 metų

I Pilies istorijos ekspozicija 3.30 1.70
VI Livonijos ordino pilies griuvėsių ir bokšto lankymas 4.00 2.00
II Pilies interjero apžiūra 6.75 3.50
IV Parodos „Kostiumai ir papuošalai Kuršo - Žiemgalos kunigaikštystėje 1562–1620 m.“ lankymas 2.25 1.10
III Parodos „Bauskės pilis – karinis įtvirtinimas“ lankymas 2.25 1.10
V Parodų lankymas 2.25 1.10

Nemokamai muziejų lanko: (*pateikus pažymėjimą ar dokumentą)

vaikai iki 7 metų amžiaus;

Latvijos vaikų namų ir specialiųjų ugdymo įstaigų auklėtiniai*;

Bauskės nuovado mokyklų mokiniai organizuotomis grupėmis*;

organizuotų lankytojų grupių vadovai (kai grupėje ne mažiau nei 15 asmenų);

Latvijos muziejų specialistai ir ICOM nariai*;

Baltijos jūros regiono pilių ir muziejų asociacijos nariai*;

žiniasklaidos atstovai, rengiantys informaciją apie muziejuje vykstančias veiklas*.

 

Bilietui taikoma 50 % nuolaida** :

I grupės neįgaliajam ir jį/ją  lydinčiam vienam asmeniui;

II grupės neįgaliajam;

daugiavaikėms šeimoms, turinčioms Šeimos kortelę.

**nuolaida taikoma pasirinktai lankymo programai

Programos kaina Programos kaina Įėjimo bilietas vienam asmeniui, EUR
„Šokių pamoka dvare“**

45.00 LV
55.00 EN, RU

2.25
1.10*

„Rengimosi kultūra Kuršo kunigaikščio dvare“***

30.00 LV
40.00 EN, RU

2.25
1.10*

„Senoji piniginė pasakoja..“ 5–12 klasių mokiniams

30.00 LV

2.25
1.10*

„Renesanso laikų žaidimai“

30.00 LV
40.00 EN, RU

„Dvaro buities kultūra XVI a. pab. – XVII a. I pusėje“

Kaina nustatoma pagal išlaidų sąmatą, remiantis muziejaus paslaugų kainoraščiu

Jaunavedžiams ir vestuvių svečiams

„Apsilankymas pas kunigaikštienę Aną“

„Romantinės akimirkos Bauskės pilies bokšte“  

* Mokiniams, studentams

** Grupei iki 40 asmenų

*** Grupei iki 30 asmenų

Kontaktai

Muziejaus kasa

(+371) 63922280 

Ekskursijų užsakymas

(+371) 20011880
(+371) 63923793
bauskaspils@bauskasnovads.lv

Banko rekvizitai

Mokėtojas: Bauskės nuovado savivaldybė

Registracijos Nr. 90009116223
Adresas: Uzvaras g. 1, Bauskė, Bauskės nuovadas, LV - 3901
Atsiskaitomoji sąskaita: LV50TREL9802589008000
Bankas: Valsts kase
Banko BIC: TRELLV22

 

Gavėjas: Bauskės pilies muziejus

Registracijos Nr.90000045599

Adresas: Pilskalnas, Bauskė,

Bauskės nuovadas., LV-3901

El. pašto adresas:

Simbols-e-mazs.png

Darbuotojai

RENGINIAI

Artimiausi

Tradiciniai

Konservavimas

Pirmieji Bauskės pilies griuvėsių sienų tvirtinimo darbai atlikti dar tarpukario Latvijoje  1936–1939 ir sovietiniais laikais 1968–1972 m.

2000 m. Čekijos istorinių statinių restauravimo ir rekonstrukcijos ateljė „Girs A. T.“ architektai Vaclav Girsa, Miloslav Hanzl ir  restauratorius Milosz Gavenda, bendradarbiaudami su Bauskės pilies muziejumi, sukūrė Bauskės pilies griuvėsių konservavimo koncepcijos ir konservavimo darbų pirmojo etapo projektą.

Pilies griuvėsiams išsaugoti pasirinktas konservavimo metodas. Darbų tikslas – užtikrinti pilies griuvėsių techninės būklės stabilumą, pasirūpinti, kad sienose perskaitoma informacija  apie dingusias statybines konstrukcijas būtų labiau prieinama ir suprantama, tuo pat metu išsaugant nepakitusį pilies vaizdą ir siluetą tokį, kokį XIX a. vaizdavo dailininkai, atsiminė keliautojai ir romantikos mylėtojai.

 Latvijoje sukurtas projektas buvo eksperimentinis ir naujoviškas. Jame buvo išspręsta, kaip minimaliai įsikišant į objektą išsaugoti vaizdinę ir naratyvinę griuvėsių vertę, vizualinius ženklus, amžiaus patiną, kaip sustabdyti irimo procesą ir užtikrinti sienų statinį stabilumą.  Konservavimo technologija buvo pagrįsta istorinių pilies statybinių medžiagų ir statybos technikos tyrimais, susipažinimu ir taikymu kartu su šiuolaikinių medžiagų ir technologijų galimybėmis.

kon_1_277px.jpg kon_2_277px.jpg


Pietinis prizmės pavidalo bokštas prieš restauravimą. 2002 m. V. Leijerės nuotr.

 
Pietinis prizmės pavidalo bokštas po konservavimo. 2002 m.  M. Skanio nuotr.

Išsaugoti pastatą be stogo yra techniškai sudėtinga užduotis. Konservavimo darbų pobūdį ir mastą, rekonstrukcijos elementų poreikį ir įsikišimo laipsnį į griuvėsių vaizdą nulėmė kelios sąlygos – išlikusi mūro masės techninė ir statinė būklė, autentiškų puošybos fragmentų buvimas ir jų informacinė vertė, konservavimo techninės ir technologinės galimybės

Projektavimo etape nurodytos sienų matavimų metu užfiksuotos mūro destrukcijos, atliktos skiedinio mėginių analizės. Konservavimo projekte pateiktos esminės kiekvieno defekto šalinimo instrukcijos bei detalūs kolonų stiprinimo brėžiniai.

2001 m. projektas pradėtas įgyvendinti. Iš pradžių praktinius mūro konservavimo darbus ordino pilyje atliko čekų įmonės „Milosz Gavenda“ restauratoriai, dirbdami kartu su Bauskės pilies muziejaus darbuotojais. Toks darbo organizavimas Latvijos pusei užtikrino amatų ir technologijų apmokymą bei jų perėmimą.

2015 m. Bauskės pilies muziejuje nuolatiniam darbui priimtas restauratorius, kad rūpintųsi pilies mūrais, stebėtų konservuotų dalių techninę būklę ir panaikintų beprasidedančias destrukcijas pačioje pradžioje.

Lėšos konservavimo darbų pirmojo etapo realizavimui gautos 2001 m., dalyvaujant Europos Komisijos programos „Kultūra 2000“ projektų konkurse. Bauskės pilies griuvėsių konservavimo darbus finansiškai rėmė Valstybinis Kultūros kapitalo fondas ir Valstybinė kultūros paminklų apsaugos inspekcija.

Projekto autoriai –

UAB „Girsa a.t.” (Čekija) architektai Miloslav Hanzl, Vaclav Girsa, restauratorius Milosz Gavenda

kon_19 fragm_415px.jpg

 
Pietinė siena prieš konservavimą. 2002 m. V. Leijerės nuotr.

Restauravimas

Bauskės pilies kunigaikščių rezidencinės dalies rekonstrukcijos tyrimo ir projektavimo darbai pradėti 1973 m., o 1976 m. - praktiniai šios pilies dalies atnaujinimo darbai. Restauravimo darbai baigti dalyvaujant dviejuose ERPF projektuose 2007–2008 m. ir 2011–2014 m.

Bauskės pilies kunigaikščių daliai išsaugoti pasirinktas atkuriamasis restauravimo metodas, kai konservuojant ir restauruojant autentiškas paminklo dalis, dingę elementai nėra pakeičiami moderniomis konstrukcijomis, medžiagomis ir architektoninėmis detalėmis, bet, remiantis tyrimais, atliekama profesionali pažeistos dalies rekonstrukcija.

Bauskės pilies plėtros koncepcijoje pasirinktas tikslas pilį naudoti kaip pilį-muziejų, suteikė galimybę išspręsti pastato funkcionalumą, beveik visiškai išsaugant nepaliestą pirminį pilies planą. Didžiausias dėmesys skirtas autentiškiems pastato fragmentams išsaugoti ir eksponuoti. Atliekant darbus koreguotos XX a. 7–8 dešimtmečiais naudotos gelžbetonio konstrukcijos ir sienų apdaila, kuri nesiderino su autentiška paminklo aplinka.

 

Atliekant sgrafito dekoratyvinio tinko tyrimus, buvo nustatyti visi fasadų kompozicijas sudarantys elementai, nustatyta tinko mišinio sudėtis, dengimo technologija ir jos eiliškumas. Sustiprinus originalius sienų apdailos fragmentus, jų paviršius sutvirtintas ir restauruotas. Atlikta pilna rytinio korpuso ir bokštų bei šiaurinio korpuso fasadų sgrafito dekoratyvinės apdailos rekonstrukcija, įkomponuojant restauruotus originalius fragmentus.

Pietinio korpuso fasade sgrafito apdailos nerasta, bet išlikęs plūktinio tinko fragmentas, dažytas ochros spalvos kalkiniais dažais. Jis buvo restauruotas ir naudotas kaip rekonstruoto fasado apdailos pavyzdys.

Pilies stogai dengti liežuvio formos čerpėmis, kurios atitinka archeologiniuose kasinėjimuose rastą XVI a. pabaigos stogo dangą.

 

Kieme ant archeologinių kasinėjimų metu atidengtų pamatų rekonstruotas kunigaikščio rezidencijos centrinis įėjimas - išoriniai akmeniniai laiptai ir portalas.

Visame pilies kiemo plote atidengtas ir atnaujintas įvairaus nusidėvėjimo laipsnio originalus dolomito akmenų  grindinys su nuolydžiu įėjimo vartų linkui.

Archeologinių kasinėjimų metu rasti 263 dekoratyviniai dolomitiniai akmenkalių dirbinių fragmentai. Tyrinėjant kolekciją, pavyko nustatyti dirbinių priklausymą konkrečiam objektui. Po konservavimo originalūs akmenkalių dirbiniai buvo įkomponuoti į dviejų židinių, centrinių laiptų ir įėjimo portalo dekoratyvinę apdailą.

Vidaus patalpų autentiški tinko fragmentai buvo konservuoti ir įkomponuoti interjeruose kaip išskirtiniai sienų apdailos eksponatai. Išsaugoti originalai naudoti kaip pavyzdžiai atnaujintų sienų apdailai. Visos sienos dažytos kalkiniais dažais, jų atspalvį pasikoreguojant pagal originalą. Akmeninis mūras buvo konservuotas, užpildant siūles ir ištrupėjimus.

 

Archeologinių kasinėjimų metu rasta daugiau nei 15000 krosnių keramikos vienetų. Siekiant rekonstruoti 9 krosnis, buvo atlikti kolekcijos tyrimai. Norint restauruoti koklius, ieškota fragmentų, derančių per lūžio vietą. Restauruotų koklių atliejos naudotos kopijų matricoms gaminti. Koklių kopijos išdegtos malkinėje krosnyje, stengiantis glazūros atspalvį priartinti prie originalo. Iš viso restauruoti ir į atnaujintas krosnis įmūryti 439 originalūs krosnių kokliai. Kunigaikščio apartamentuose eksponuojamos renesansinės, o pilies valdytojo patalpose – pirmojo ir antrojo manierizmo tarpsnių krosnių rekonstrukcijos, ankstyvojo baroko krosnys – pietrytinio bokšto antrajame aukšte ir pietinio korpuso pirmajame aukšte.

Trijose patalpose atnaujintos glazūruotų keramikos plytelių grindys. Plytelės gamintos rankomis keramikos dirbtuvėse ir išdegtos malkinėje krosnyje. Į grindis įkomponuoti restauruoti originalių plytelių pavyzdžiai.

 

Atnaujintų medinių perdengimo konstrukcijų schema pasirinkta remiantis originaliose sienose išskaitoma informacija, statybine logika ir informacija apie XVI a. būdingas  statybines konstrukcijas. Atsižvelgiant į patalpų pobūdį ir XVII a. pilies aprašus, lubos paliktos nedažytos, balintos kalkėmis; kunigaikščio apartamentuose lubos dažytos manierizmui būdingomis spalvomis. Šiaurrytinio bokšto ir dviejose šiaurinio korpuso pirmojo aukšto patalpose, kur buvo išlikę skliautų likučių, iš plytų išmūryti skliautai, kurie interjere eksponuojami netinkuoti.

Funkciškai svarbūs pastato elementai (langai, durys, laiptai, apkaustai, latakai ir pan.) objekte nebuvo išlikę, tad juos projektuojant naudotas analogijos metodas. Pilies langai atnaujinti pagal lango rėmų atspaudus tinke ir XVII a. inventorizacijos protokolus. Archeologinių kasinėjimų metu rasta įvairių formų vitražo stikliukų ir švininių tvirtinimo elementų fragmentų. Juos palyginus su XVII a. ikonografijoje vaizduojamais vitražai, buvo pasirinktos įvairios langų vitražų kompozicijos skirtingose patalpų grupėse.

 

 

Projekto autoriai –

UAB „Girsa a.t.” (Čekija) architektai Miloslav Hanzl ir Vaclav Girsa

UAB „Arhitektes Ināras Caunītes birojs” architektė Inara Caunytė 

Rest_1.jpg Rest_2.jpg
Bauskės pilis nuo dešiniojo Nemunėlio upės kranto. 1920–30 m. Ž. Rukero nuotr.
Bauskės pilis nuo dešiniojo Nemunėlio upės kranto. 2015 m. R. Hofmanio nuotr.

Istorija

Livonijos ordino pilis ir fogto būstinė

Livonijos ordinas Bauskės pilį pastatė XV a. viduryje, kad sustiprintų savo įtaką Žiemgaloje, saugotų sieną su Lietuva ir kontroliuotų prekybinį kelią iš Lietuvos į Rygą. Bauskės pilis buvo ne tik įtvirtinimas, bet ir fogtijos (ordino valstybės apygarda) centras, iš kurio fogtas vykdė teismo, policijos, finansų  ir karinės administracijos funkcijas.

Bauskės pilies statybose dalyvavo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir keli šimtai suomių-ugrų negausios votų genties atstovų, kurie buvo atvežti kaip karo belaisviai iš Rusijos. 1451 m.  ordino pilių vizitacijos protokole minėti Bauskės pilyje gyvenę broliai riteriai Heinrichas Bekenferde von Šungel, Heinrichas Lėvė ir Heinrichas von Frisendorf bei 2 broliai kunigai.

Bauskės pilies kalėjime 1536–1536 m. kalėjo M. Liuterio idėjų platintojas Burchardas Valdis. Gyvendamas Bauskės, vėliau Cėsių ir Vilijandės pilių kalėjimuose, jis į vokiečių kalbą išvertė nemažai lotyniškų psalmių.

Prasidėjus Livonijos karui, 1559 m. rugpjūčio 31 d. Vilniuje sudaryta gynybos sutartis, kurią pasirašė Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Mikalojus Radvila Rudasis. Pagal šią sutartį LDK sutiko duoti Livonijos ordinui karių kovai prieš Rusiją. Kaip atlygį už šią pagalbą, Livonijos ordinas kuriam laikui LDK valdžiai perdavė keletą pasienio pilių su žemėmis. Bauskės pilis Lenkijos karaliaus vietininkui perduota 1559 m. gruodį. 1561 m. paskutinysis Rygos arkivyskupas Vilhelmas Brandenburgietis, susitaręs su lenkais, Kuoknesės pilį iškeitė į Bauskės pilį.

Kunigaikščio rezidencija ir miesto teismo centras

Vest_1.jpg


Jurgenas  Helmsas. XVII a  Bauskės pilies piešinys. Latvijos akademinė biblioteka

Kuršo-Žiemgalos kunigaikštystės sukūrimą nulėmė 1561 m. lapkričio 28 d. sudaryta pavaldumo Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei sutartis. Sutartis ratifikuota 1562 m. kovo mėnesį Rygos pilyje, kur įvyko Livonijos ordino sekuliarizacijos ceremonija, o Gotardas Ketleris, kaip pasaulietinis kunigaikštis, prisiekė Lenkijos karaliui ir LDK kunigaikščiui Žygimantui Augustui tapdamas jo vasalu.   

Vest_2.jpg


Nežinomas menininkas. Kuršo kunigaikščio Gotardo ir kunigaikštienės Anos portretas, 1584 m. Privati kolekcija, Hofšato pilis Vokietijoje

Vest_3.jpg


Kuršo-Žiemgalos kunigaikščio Gotardo šilingai, 1576 m. Rasti kasinėjant Bauskės pilį

1562 m. pabaigoje pilis tapo Kuršo kunigaikščio Gotardo nuosavybe. Išlikę dokumentai rodo, kad 1564–1567 m. kunigaikštis dažnai apsistodavo Bauskės pilyje. Pilyje vyko 3 kunigaikštystės landtagai arba bajorų delegatų susirinkimai – 1568 m., 1590 m. ir 1601 m., kuriuose buvo sprendžiami naujai valstybei svarbūs politiniai ir ekonominiai klausimai. Išlikę dokumentai patvirtina, kad kunigaikštis Frydrichas daug kartų  apsistojo Bauskės pilyje 1590–1603 m.

Vest_5_crop.jpg Vest_4 jaunais.jpg


Hansas Štipelis. Kuršo kunigaikščio Frydricho trigrašis. 1604 m.


Kuršo-Žiemgalos kunigaikštystės Bauskės landtago sprendimas. 1590 m. liepos 18 d. Latvijos valstybinis istorijos archyvas

Bauskės pilis buvo Bauskės miesto teismo, kuriam vadovavo pilies valdytojas, centras. Pilies valdytojas turėjo pasirūpinti, kad pilyje būtų tvarka, ir žiūrėti, kad būtų pakankamai ginklų ir amunicijos. Pilies valdytojas teisme nagrinėjo miesto gyventojų nusižengimus. Jam teko rūpintis jo teritorijoje esančia kunigaikščio nuosavybe bei atlikti įvairias policines priemones – prižiūrėti kelius, žvejybos vietas, miško darbus ir pan. Už darbą jam atsiskaitydavo pinigais arba natūra – dvarais, malkomis ir šienu. Bauskės pilies valdytojas prižiūrėjo 16 kunigaikščio dvarų.

ATR–švedų karai

XVII a. pirmojoje pusėje Baltijos jūros pakrantės valstybėse įvyko karinis konfliktas, istorinėje literatūroje gavęs Abiejų Tautų Respublikos (ATR) ir švedų karų pavadinimą. Tikroji karų priežastis – kova už hegemoniją (viešpatavimą) Baltijos jūros pakrantėje. Po Livonijos karo beveik visa rytinė Baltijos jūros pakrantė atiteko ATR.

Vest_6.jpg


Hansas Štipelis. Kuršo kunigaikščio Frydricho medalis. XVII a. I pusė.

1621 m. vasarą kunigaikščio Frydricho dvaras iš Jelgavos pilies, kuriai grasino švedai, persikėlė į Bauskės pilį, kurioje išbuvo iki metų galo. 1625 m. vasarą švedų kariuomenė per Kuoknesę ir Sėlpilį patraukė į Biržus, Lietuvą. Iš Biržų švedų kariuomenė grįžo į Rygą, rugsėjo viduryje sustojo prie Bauskės pilies ir ją apsiautė. Kaip minėta keliuose kunigaikščio Frydricho laiškuose, rašytuose 1625 m. rudenį, švedų kariuomenė kelis kartus bandė šturmuoti priešakinį pylimą, tačiau be rezultatų. Tiktai tada, kai padedant Bauskės miestiečiui Gotardui Huntui, švedai per pilies valdytojo apartamento langą pateko į pilį, jos įgula pasidavė. Gindamas Bauskės pilies vartus mirtinai buvo sužeistas pilies valdytojas Magnusas Butleris, o nemažai didikų iš Bauskės apylinkių buvo „nužudyti per pirmąjį siautulį“. 1627 m. ir 1628 m. ATR kariuomenė  kelis kartus apgulė pilį, bet tik gegužės 28 d. švedų įgula pasidavė. Pilis atiteko ATR, kurie vis atidėliojo pilies grąžinimą kunigaikščio Frydricho atstovams iki 1630 m. pradžios, kuomet pilį perėmė kunigaikštystės kancleris Kristupas von Virks.

1635 m. kunigaikštis Frydrichas patvirtino Bauskės miesto policijos taisykles. Jose minima, kad priešams užpuolus, miestiečių pareiga yra atvykti į pilį su savais ginklais ir eiti sargybą. Bauskės pilies įgulą sudarė muškietininkų ir dragūnų kuopa, kurių kiekvienoje buvo 100–150 žmonių.

1650 m. ir 1652 m. buvo sudaryti Bauskės pilies inventorizacijos protokolai. Be pilies patalpų aprašymų, paminėti ir pilyje esantys ginklai bei amunicija: 48 muškietos, 1 kalavijas, 136 ietys ir  20 trumpųjų iečių. Sprendžiant iš protokolo teksto, XVII a. viduryje baigti modernizuoti pilies žemių įtvirtinimai. Pilies remontas ir įtvirtinimų modernizavimas kunigaikštystės iždui kainavo 12000 valstybinių talerių.

Vest_8.jpg


Matias Cvičekas. Kuršo-Žiemgalos kunigaikštis Jokūbas. Latvijos nacionalinis istorijos muziejus

Kunigaikštis Jokūbas, gavęs sostą, mėgino tęsti kunigaikščio Frydricho pradėtą politiką, siekdamas išlaikyti neutralų kunigaikštystės statusą. Bet įvertinus švedų pranašumą, teko nusileisti. 1655 m. Pasvalyje sudaryta sutartis tarp Kuršo kunigaikštystės ir Švedijos valdininkų. Joje numatyta, kad prireikus, švedai galės Bauskės pilyje įvesti savo įgulą. Kunigaikštystės atstovai delsė pilį perduoti švedams. Tuo tarpu miestiečiai skundėsi kunigaikščiui dėl Bauskės pilies valdytojo prašymo miestiečiams atvykti į pilį eiti sargybos kiekvieną kartą, kai tik prie pilies artindavosi švedų kariuomenės daliniai. 1658 m. spalio 10 d. švedų pajėgos užėmė Jelgavos pilį ir privertė kunigaikštį Jokūbą jiems perduoti ir Bauskės pilį. Į Bauskę buvo išsiųstas kavalerijos dalinys, kuriam vadovavo generolas leitenantas Fricas Lėvė, o  spalio 12 d. pilyje jau buvo švedų įgula. Švedų vadovybė leido pilyje laikyti miestiečių daiktus, kurie galėjo būti atiduoti jų savininkams pageidaujant. 1658 m. antrojoje pusėje prie Bauskės pilies įvyko susirėmimai tarp ATR pajėgų ir švedų kariuomenės. 1660 m. gegužę pasirašius Olivos taikos sutartį, vyko intensyvios derybos dėl Bauskės pilies likimo. ATR vadovybė bandė pilyje įkurdinti savo įgulą. Švedai, remdamiesi ankstesniu susitarimu su kunigaikščiu Jokūbu, buvo suinteresuoti pilį perduoti kunigaikščio atstovams. Liepos viduryje derybos pažengė taip toli, kad švedai sutiko Bauskės pilį atiduoti į ATR rankas su sąlyga, kad kunigaikščio atstovai dalyvaus perduodant pilį. Prieš išeidami iš pilies, švedai surašė pilyje esančius ginklus ir amuniciją. Sąraše minima 18 patrankų, 2 mortyros, 3 haubicos ir 28 tinkamos naudoti muškietos. Pilis kunigaikščio valdininkams buvo perduota tik rugpjūčio pabaigoje, sumokėjus 10000 talerių.

1665 m. pilies įgulą sudarė 1 pėstininkų kuopa ir artilerijos komanda (apie 150 žmonių). Bauskės didikai ir kunigaikštystės Bauskės dvaro valdytojai XVII a. pabaigoje ne kartą kreipėsi į kunigaikštį, prašydami skirti pinigų ir statybinių medžiagų pilies remontui. Tačiau 1698 m. sudarytame pilies inventorizacijos protokole minima, kad dauguma pilies patalpų netinkamos gyventi, stogas visiškai supuvęs. Blogos būklės buvo ir pilies žemių įtvirtinimai.

1698 m. pabaigoje Vilhelmas Kristupas Ringdemutas paskirtas pilies įgulos komendantu kapitono laipsniu ir vadovavo 70 vyrų įgulai. 1699 m. vasarą pilies įgulos kareiviams buvo parūpintos naujos uniformos ir ekipuotė. 

 

Šiaurės karas, pilies nykimas

Prasidėjus Šiaurės karui Kuršo kunigaikštystė vis labiau buvo įtraukta į karo sūkurį. Siekdamas užtikrinti kunigaikštytės gynybą, kunigaikštis Ferdinandas mėgino organizuoti lenų kariuomenę. 1700 m. vasarą kunigaikštis nurodė pilies valdytojams apskaityti kovoti pajėgius vyrus ir ginklus. Birželio 15 d. tokį nurodymą gavo ir Bauskės pilies įgulos komendantas. Rašte nurodoma, kad aplinkinių kunigaikščio dvarų valdytojai turi siųsti žmonių ne tik pilies įgulos reikmėms  bet ir pilies įtvirtinimams remontuoti.

Po pergalės Spilvės mūšyje, 1701 m. liepą švedų kariuomenė įžengė į kunigaikštystės teritoriją ir užėmė Jelgavą. Švedijos karalius Karolis XII pasiuntė pulkininką leitenantą Johaną Augustą Mejerfeldą su 500 raitelių užimti Bauskės. Bauskės pilies įgula pasidavė liepą. Pagrindinės švedų pajėgos  kartu su karaliumi į Bauskę atvyko liepą, o  liepos pabaigoje švedų kariuomenė išvyko, palikdama pilyje pėstininkų pulką, vadovaujamą Nilso Posės, kuris buvo paskelbtas pilies komendantu. Taip pat pasiliko ir 300 dragūnų, vadovaujamų majorų Johano Reinholdo von Trautfetero, bei keli šimtai sergančių kareivių.

Nuo 1701 m. rudens iki 1702 m. pabaigos pilyje vyko žemės įtvirtinimų modernizavimas, kuriems vadovavo fortifikacijos leitenantas Martenas Krammekeris. Pilies įgulos kareiviams nerimą kėlė Žemaitijos seniūno Grigaliaus Antano Oginskio ir kunigaikščio Mykolo Servacijaus Višnioveckio kariuomenės būriai, rėmę švedų priešininkus. Piliai šie būriai jokios žalos nepadarė, bet itin sunkino ir vėlino maisto surinkimą iš aplinkui pilį esančių dvarų. Pilies įgulos sudėtis ir skaičius nuolat keitėsi. Jeigu 1702 m. pulke buvo 619 kareivių, tai 1703 m.  kovoti pajėgūs buvo tik 324 vyrai. 1705 m. pėstininkų pulkas pertvarkytas į batalioną.

1705 m. vasarą prasidėjo rusų kariuomenės puolimas prieš švedus. Rugpjūtį rusai užėmė Jelgavą, rugsėjį pasiuntė du pėstininkų, vieną dragūnų pulką ir artilerijos dalinį Bauskei paimti. Po intensyvaus artilerijos apšaudymo švedai pasiūlė pradėti taikos derybas, kurios baigėsi kapituliacijos akto pasirašymu. Rusų kariuomenė į Bauskės pilį įžengė rugsėjo 14 d. ir netrukus sudarė pilyje esančių ginklų ir amunicijos sąrašą. Nurodyta, kad pilyje buvo 46 patrankos, 4 mortyros, 8 haubicos ir 370 muškietų bei gausybė amunicijos – įvairaus kalibro patrankų sviediniai ir granatos, įskaitant patrankų šratus ir paraką.

Pagal susitarimą, švedus išlydėjo garbingai – su ginklais, vėliavomis ir būgnų garsais. Lydimi 50 rusų dragūnų, švedai rugsėjo 19 d. pasiekė Rygą. Rusų pajėgos paliko Kurše iki 1706 m. balandžio pradžios. Balandžio 13 d. rusų kariuomenė išvyko ir iš Bauskės pilies, kurią iš dalies susprogdino. Po birželio 23 d. švedai vėl pastebėti Bauskės pilyje. Nors pilis ir buvo gana stipriai apgriauta, ji vis vien buvo naudota kaip maisto, pašarų ir šieno sandėlis. Pilyje buvo apsistojęs ir nedidelis skaičius kareivių.

Po Šiaurės karo sugriovimų, Bauskės pilis nebebuvo naudojama nei kaip karinis įtvirtinimas, nei kaip pilies valdytojo gyvenamasis namas. Pilies dvaro laukai ir pievos buvo Mūšos upės kitame krante, bet ten jau XVII a. viduryje buvo iškilęs dvaro pastatų kompleksas su centre esančiu dvaro valdytojo namu. Pamažu pilis virto romantiškais griuvėsiais.

Archeologija

Rengiant Bauskės pilies restauravimo projektus daugiausia remtasi archeologinių kasinėjimų metu gauta medžiaga.

Pirmieji tyrimai Bauskės pilies griuvėsiuose pradėti XIX a. pabaigoje vadovaujant tuometiniam pilies savininkui grafui Paului Lyvenui. 1880 m. nuo statybinių šiukšlių išvalyta kiemo dalis prie šiaurinio korpuso, kur buvo atkasti balkono ir laiptų pamatai, nemažai akmenkalystės dirbinių fragmentų. Vėliau dalis pilies griuvėsiuose rastų artefaktų pateko į Kuršo provincijos muziejų Jelgavoje.

Bauskės kraštotyros ir meno muziejaus direktoriaus L. Liepos iniciatyva, XX a. 6-ojo dešimtmečio antroje pusėje pilies erdvės išvalytos nuo statybinių šiukšlių ir pradėti archeologiniai tyrimai prie šiaurinės sienos. 7-ojo dešimtmečio pradžioje ruošiantis pilies komplekso kunigaikščių rezidencinės dalies rekonstrukcijai, nuo statybinių atliekų buvo išvalytos kelios šiaurinio ir rytinio korpusų patalpos, dalis naujosios pilies kiemo grindinio. Rasta daugybė senienų, akmenkalystės dirbinių fragmentų, krosnių koklių fragmentų ir indų šukių.

1976 m. pilyje pradėti išsamūs archeologiniai kasinėjimai, kurie tęsėsi iki pat 1992 m. Istorijos mokslų daktaras A. Caunė tyrimus atliko bendradarbiaudamas su Bauskės kraštotyros ir meno muziejumi (vėliau - su 1990 m. įkurtu Bauskės pilies muziejumi). Nuo 1996 m. kelis sezonus vykusiems archeologiniams kasinėjimams vadovavo Bauskės pilies specialistas J. Grūbė. Didžia dalimi šie kasinėjimai vyko pilies kunigaikščių rezidencinėje dalyje, žemės pylimų įtvirtinimuose bei  Ordino pilies dalyje. 

Arheo_1 copy.jpg

Archeologiniai  kasinėjimai priešais Bauskės pilį. Gynybinio griovio Vakarinės nuokalnės atkasimas. 1992 m. V. Leijerės nuotr. 

Arheo_2.jpg

Bauskės ordino pilies dalis, M. Gavenda ir J. Grūbė valo šaudymo angos apatinę dalį pietinėje gynybinėje sienoje. 2003 m. V. Leijerės nuotr.

Tyrimais nustatyta, kad ankstyvajame metalo amžiuje (1500 m. pr. Kr.) Bauskės pilies vietoje Nemunėlio pakrantėje jau buvo  įtvirtinta baltų gyvenvietė. Kasinėjimų metu atidengta į  žemę įkastos konstrukcijos dalis su ugniakuru, rasta kaulinių dekoratyvinių adatų ir brūkšninės keramikos indų šukių. Rasta pavienių vėlyvojo geležies amžiaus (X–XII a.) senienų ir po rytiniu korpusu atidengtas kultūrinis sluoksnis su lipdytos keramikos šukėmis. Išsiaiškinta vadinamosios „vilkaduobės“ vieta priešais ordino pilies vartus. Kasinėjimų metu pavyko sudaryti ordino pilies rytinio priešpilio vaizdą, ištirtas  dviejų patalpų priestatas prie rytinės gynybinės sienos ir konstrukcijų liekanos prie pietinės gynybinės sienos. Tyrimų metu patikslintas pilies kunigaikščių rezidencinės dalies išplanavimas, kiemo grindinio konstrukcija, balkono ir laiptų pamatai, žemės įtvirtinimų statybos mastai ir statybos laikas.

Pilies teritorijoje archeologai aptiko 3410 senienų, daugiau nei 10 tūkstančių krosnių koklių fragmentų ir beveik 9 tūkstančius indų šukių.

 

Rasta daugiau nei 300 monetų. Daugiausia jų nukaldinta Rygos ir Livonijos monetų kalyklose XVII a. viduryje ir antroje pusėje – valdant Švedijos karaliams Karoliui X Gustavui, Karoliui XI ir karalienei Kristinai. Tarp Kuršo kunigaikštystėje nukaldintų monetų Bauskės pilyje rasti kunigaikščių Gotardo ir Jokūbo valdymo laikais nukalti šilingai. Rasta Livonijos ordino, Rygos arkivyskupų, Terbatos ir Samsalos-Vykos vyskupų, Rygos laisvojo miesto, Lenkijos, Lietuvos ir Švedijos XV–XVII a. monetų bei XVI–XVII a. sandūroje Nyderlanduose nukaltų dukatų.

Arheo_3.jpg

Nyderlandų Jungtinių Provincijų Overijselio dukatas, nukaltas 1597 m., rastas Bauskės pilies kunigaikščių rezidencinės dalies tualeto duobėje. S. Selicka, KISC (Kultūros Informacijos Sistemų Centras), 2019 m..

 

Gauti radiniai suskirstyti pagal panaudojimą į tris grupes: 1) su kariniais konfliktais susiję daiktai (arbaleto riešutas, arbaleto strėlių antgaliai, patrankų fragmentai, patrankų sviediniai ir granatos, muškietų ir skiltuvinių šautuvų mechanizmų dalys, titnagai, geležies ir švino kulkos ir kt.); 2) statybinių medžiagų ir architektūrinių detalių pavyzdžiai (krosnių kokliai, akmenkalių dirbiniai, statybiniai kaltiniai, langų stiklai bei jų rėmų fragmentai ir kt.); 3) darbo įrankiai ir namų apyvokos reikmenys  (girnų akmenys, kaltai, dildės, peiliai, šaukštai, šachmatų figūrėlės, šaškių kauliukas, statinių kranai, olandiškų pypkių galvų ir kotelių fragmentai ir kt.). Vertingiausios yra XV a. pabaigos – XVIII a. pradžios krosnies koklių ir XVI a. dekoratyvinių akmenkalystės dirbinių kolekcijos.

Arheo_4 copy.jpg Arheo_5 copy.jpg


Vienuolių tipo čerpė „vienuolis“, rasta Bauskės pilies kasinėjimų metu. S. Selicka,

KISC (Kultūros Informacijos Sistemų Centras), 2019 m.


Bronzinis šaukštas, rastas kasinėjimų metu Bauskės pilies kunigaikščių rezidencinės dalies rytiniame korpuse 1984 m.

S .Selicka, KISC (Kultūros Informacijos Sistemų Centras), 2019 m.

1976–1982 m. Bauskės pilyje vykusių archeologinių kasinėjimų medžiaga saugoma Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus Archeologijos skyriuje. Vėlesnių tyrimų metu rastos senienos ir iki 1976 m. gauta medžiaga saugoma Bauskės pilies muziejuje.

Architektūra ir statybos istorija

Ordino pilis

Bauskės pilis statyta kaip gynybinis statinys ir saugi buveinė teritorijos administracijai, dvasininkams, įgulai. Seniausias dokumentas, iš kurio galima suprasti, kad pilis vis dar statoma, datuojamas 1443 m. Pirmą kartą naujoji pilis Livonijos ordino pilių sąraše minima 1451 m.

Mūšos ir Nemunėlio upės blokavo priėjimą prie pilies iš pietų, vakarų ir šiaurės. Specialių priemonių reikėjo tik rytinės pusės apsaugai. Naujosios ordino pilies statybos būdą nulėmė puolimo ir gynybos principai, pritaikyti naudoti patrankas ir rankinius šaunamuosius ginklus. Plane Bauskės pilis buvo netaisyklingo stačiakampio formos statinys su susiaurėjimu rytuose – pagrindinių vartų vietoje. Kad atlaikytų patrankų sviedinių griaunamąją jėgą, pilies išorinės sienos buvo itin storos. Gynybinių sienų viduryje ir kampuose išmūryti penki iš sienų plokštumos išsikišę pusapvaliai ir keturkampiai pabūklų bokštai. Bokštuose ir gynybinėse sienose buvo išmūrytos specialios, oro kanalais ir židiniais aprūpintos šaudymo angos, kad pilies gynėjai galėtų atidengti ne tik priešakinę, bet ir šoninę bei kryžminę ugnį piliai priklausančiai teritorijai apginti. Abu vartų bokštai ir jų priestatai buvo sujungti tiek per rūsį (kur buvo kalėjimas), tiek per erdves virš vartų tunelio. Gynybinėse sienose išmūrytų laiptų ir medinių konstrukcijų likučiai liudija, kad mūšio praėjimai buvo įrengti sienų viršutinėse dalyse. Iš archeologų tyrinėjimų matyti, kad iš pradžių prieš pagrindinius pilies vartus buvo išmūryta 4,25x4,20 m. dydžio vartų apsaugos konstrukcija, vadinamoji „vilkaduobė“. XVI a. pradžioje ji buvo panaikinta, o prie pagrindinės pilies rytų pusėje buvo pristatytas mūrinis priešpilis, kurio gynybinės sienos ir bokštai grupavosi aplink trapecijos formos kiemą. Rytinėje pusėje priėjimą į priešpilį užtvėrė sausas gynybinis griovys. Pagrindinės pilies ir priešpilio sienos sumūrytos iš vietinės medžiagos – dolomito akmenų, riedulių bei plytų, surištų kalkių skiediniu. Fasadai dengti skiediniu arba tinkuoti. Vidinės sienos padengtos plūktiniu tinku. XV a. viduryje  Livonijoje vyravusio gotikos stiliaus dekoratyvinės formos atsispindėjo pagrindinės pilies gyvenamųjų erdvių skliautuose ir architektūrinėse detalėse, kurių pėdsakus šiandien galime tik nujausti.

Kunigaikščio rezidencija

1570–1580 m. pirmasis Kuršo kunigaikštis Gotardas Ketleris pradėjo perstatyti pagrindinę pilį ir pritaikyti priešpilį, kad šis kompleksas taptų tam laikmečiui būdinga rezidencija, sustiprinta bastionais ir pylimais. Statybos darbai baigti 1596 m.

Patalpos rezidencijos šiauriniame ir rytiniame sparne buvo skirtos kunigaikščio ir dvaro reikmėms. Rytinio ir šiaurinio sparnų bei abiejų bokštų fasadus puošė manierizmui būdinga dekoratyvinė apdaila, atlikta sgrafito technika. Rytinį fasadą vainikavo stogo konstrukcija su trijų pakopų šelmeniu. Pietinis sparnas buvo skirtas pilies valdytojui ir jo šeimynai. Čia fasadai buvo padengti lygiu tinku. Pilies išorėje išsiskyrė didelės, grotomis apsaugotos langų nišos.

Kieme, kunigaikščiui skirto sparno pietinio fasado viduryje, į tris mūro kolonas rėmėsi akmeninis balkonas ir laiptai, vedantys į pagrindinį įėjimą, kurį puošė akmenkalių sukurtas portalas. Interjero išplanavimas visiškai atitiko renesanso architektų suvokimą apie valdovų rezidencinių erdvių įrengimą. Salės ir gyvenamosios patalpos buvo pereinamos.  Į dešinę nuo pagrindinio įėjimo buvo kunigaikščio privatūs apartamentai, kairėje – reprezentacinės salės. Abejuose patalpų virtinės galuose buvo įrengti tualetai ir laiptai tarnams, kuriais, kaip atsarginiu išėjimu, naudodavosi didikai. Interjero formų plastiškumą kūrė storose sienose esančios gilios langų nišos ir masyvių perdengimo sijų ritmas. Salių grindys išklotos plačiomis lentomis, kunigaikščio apartamentuose – ornamentais sudėliotos spalvotos glazūruoto molio plytelės, prieškambaryje – kvadratinės dolomito plokštės. Keturių dalių mediniuose rėmuose langų stiklai buvo sudėti geometriniu raštu ir sustiprinti švininiais įtvarais. Patalpų sienos tinkuotos. Yra požymių, kad dekoratyvinei sienų apdailai buvo naudoti tapetai arba medinės plokštės. Archeologai atidengė sienas, ant kurių buvo išlikę cokolio dalies dažų ir ornamentinės tapybos likučių, o kultūriniame sluoksnyje aptiko dažyto tinko fragmentų. Pilį šildė mažiausiai 14 židinių ir 17 puošnių glazūruotų koklinių krosnių. Akmenkalių dirbiniais puošti židiniai kunigaikštienės miegamajame ir didžiojoje pokylių salėje.  Pietinio ir šiaurinio korpuso pirmojo aukšto patalpos buvo naudojamos ūkinėms reikmėms.    

1625 m. datuotame pilies situaciniame plane rezidencijos rytinėje pusėje pavaizduota gynybinė sistema, kurią sudaro pietrytinį bokštą juosiantis rondelis, du pylimais sujungti bastionai ir žemių pylimai abiejų upių krantuose. Patekti į pilies aikštę galima per šiaurrytinį bastioną.

Galybės žlugimas

ATR-švedų karo metu švedų pajėgos 1625 m. pilį užėmė ir apiplėšė. Nuo tada iki pat Olivos taikos sutarties pasirašymo 1660 m.,  Bauskės pilis periodiškai atitekdavo tai švedams, tai ATR pajėgoms ir buvo smarkiai apgriauta.

Ir archyviniai dokumentai, ir archeologų tyrimų rezultatai liudija, kad XVII a. viduryje pilyje vyko atnaujinimo darbai. Maždaug tuo pačiu metu patobulinti pilies rytinės dalies įtvirtinimai. Patekimas į pilies aikštę iš šiaurrytinio bastiono perkeltas į rytinio pylimo vidurį, pastatyti nauji vartai ir tiltas „Anno 1650“. Tačiau iš inventorizacijos protokolų tekstų jaučiama, kad pilies gyvenamosios patalpos vis dar buvo blogos techninės būklės. Kunigaikštis pirmiausia rūpinosi pilies ūkinės ir karinės reikšmės išsaugojimu. XVII a. paskutiniame ketvirtyje buvo sutvirtinti pilies vakarinės pusės įtvirtinimai ir atnaujintas rytinių bastionu perstatymas. Per Šiaurės karą, 1701 m. liepą, Bauskės pilį užėmė švedų kariuomenė. Švedijos karalius Karolis XII 1701 m. rugpjūtį sakė patobulinti pilies įtvirtinimus. Darbai baigti 1704 m. Švedai arčiau abiejų upių krantų supylė žemių pylimus ir bastionus, žemės įtvirtinimų galuose pertvarkė gynybinius griovius ir priešais tiltus pastatė ravelinus.

1705 m. rugsėjį Bauskės pilies švedų įgula be kovos pasidavė rusų pajėgoms. 1706 m. kovą Rusijos caras Petras I įsakė savo generolams Bauskės pilies įtvirtinimus sulyginti su žeme. Po Šiaurės karo pilis daugiau neberemontuota ir pamažu virto romantiškais griuvėsiais.

Muziejus

Bauskės pilies muziejus įkurtas 1990 m. vasario 1 d., pertvarkius Bauskės kraštotyros ir meno muziejų, kuris anksčiau buvo atsakingas už Bauskės pilies tyrimų, konservavimo, rekonstrukcijos ir restauravimo darbų organizavimą.

 

Pagrindinis muziejaus objektas ir eksponatas yra pilies kompleksas kartu su visomis jį supančiomis įtvirtinimų sistemomis. Visa tai nusako Bauskės pilies muziejaus misiją, tikslus ir uždavinius bei Bauskės pilies tyrimų, rinkinio komplektavimo, eksponavimo ir komunikacijos metodus.

 

Muziejaus misija - tyrinėti Bauskės pilį, kaip valstybinės reikšmės kultūros paminklą,  Bauskės nuovado, Livonijos ir Kuršo kunigaikštystės istorijos kontekste. Rinkti istorinę medžiagą, tyrinėti pilį, kurti pilies istoriją ir architektūrą atspindinčias ekspozicijas, tinkamai pildyti rinkinį, jį saugoti ir restauruoti. Atlikti organizacinius ir ūkinius darbus, susijusius su pilies komplekso restauravimu, eksploatacija ir įtraukimu į kultūrinį gyvenimą, tuo pat metu pilį išsaugant ir panaudojant visuomenės kultūrinėms ir švietimo reikmėms.

 

Pagrindinės muziejaus veiklos kryptys:

  • Bauskės pilies tyrimų, restauravimo projektų ir darbų organizavimas bei priežiūra;
  • Bauskės pilies komplekso seniausios dalies  - Livonijos ordino pilies statybos istorijos tyrimai, griuvėsių konservavimas ir priežiūra;
  • Livonijos ir Kuršo kunigaikštystės istorijos bei XV–XVII a. buities kultūros tyrimai Bauskės pilies kontekste;
  • pilies istoriją, architektūrą ir istorinį laikmetį atspindinčių ekspozicijų ir parodų kūrimas bei esančių ekspozicijų ir teminių parodų papildymas;
  • muziejaus misiją atitinkančio rinkinio komplektavimas, saugojimas, priežiūra, moksliniai tyrimai ir populiarinimas;
  • nuolatinis koncertų, parodų ir teminių renginių, kurių turinys ir pristatymas atitinka pilies gyvavimo meto tradicijas, rengimas;
  • edukacinė veikla, naudojant ekspozicijas, parodas ir rinkinio kolekcijas: ekskursijos, paskaitos, konsultacijos ir edukacinės programos;
  • bendravimas su įvairiomis visuomenės grupėmis ir bendradarbiavimas su kitais muziejais;
  • leidiniai apie Bauskės pilį, muziejaus kolekcijas, ekspozicijas ir temines parodas.

Bauskės pilies muziejaus rinkinį sudaro kelios kolekcijos, kuriose saugoma archeologinių kasinėjimų metu gauta medžiaga bei specialiai pilies ekspozicijų įrengimui įsigyti daiktai.

Muziejaus tyrimo objektas – Bauskės pilis: jos atchitektūra, statybos istorija, įtvirtinimų sistema, vidaus apdaila ir įrengimas, su pilies statybomis ir gyvavimu susijusių istorinių asmenybių visuomeninė veikla ir privatus gyvenimas Livonijos ordino valstybės ir Kuršo kunigaikštystės bei su tuo susijusių Europos šalių istorijos kontekste; muziejaus kolekcijų tyrimai bei XVI–XVII a. mados istorijos, renesanso šokių, senųjų amatų ir gyvenimo būdo pažinimas bei populiarinimas.

Bauskės pilies tyrinų medžiaga ir restauravimo dokumentai saugomi muziejaus moksliniame archyve. Kuriama ir nuolat atnaujinama mokslinės literatūros saugykla – informacijos šaltiniai apie pilies istoriją, kultūrą ir buitį.

Bauskės pilies muziejaus projektai ir apdovanojimai

  • 2001 m. - projekto EK „Kultūra 2000” Bauskės pilies griuvėsių konservavimo pirmasis etapas, atlikti griuvėsių sutvirtinimo darbai prie pietinės ir vakarinės sienų bei pietinio prizmės pavidalo bokšto.
  • 2002m. - Valstybinės kultūros paminklų apsaugos inspekcijos  apdovanojimas „Gada balva 2002“ už restauraciją.
  • 2003 m. - Valstybinės kultūros paminklų apsaugos inspekcijos  apdovanojimas „Gada balva 2003“ už  kultūros paveldo populiarinimą.
  • 2004 m. – laureato diplomas konkurse „Europa Nostra Awards 2004” Bergene, už Bauskės pilies griuvėsių konservavimo pirmojo etapo įgyvendinimą.
  • 2006 m. - Europos Kultūros paveldo asociacijos „The Best in Heritage“ garbės raštas.
  • 2006 m. – Bauskės pilies muziejus priimtas į „The Best In Heritage” klubą.

 

  • 2006–2008 ERPF projektas „Bauskės pilies įtraukimas į kultūrinį turizmą“. Bauskės pilies naujausios dalies restauravimo  ir rekonstrukcijos pirmasis etapas.
  • 2009–2010 LLI (Lietuvos–Latvijos Investicijų programa) projektas „Aktyvių ir prieinamų muziejų plėtra Žiemgaloje ir Šiaurės Lietuvoje“. (Rinkinio patalpų remontas, atitinkamų baldų įsigyjimas, lifto įrengimas, audiogido sukūrimas, interjero istorinių šviestuvų kopijų gamyba, šiaurrytinio bokšto sgrafito restauravimas, pilies įėjimo grindinio restauravimas ir pan.).
  • 2011–2014 ERPF projektas “Bauskės pilies – socialiniu ir ekonominiu požiūriu svarbaus kultūros paveldo objekto - atnaujinimo II etapas“. (Moksliniai tyrimai, XVI a. fasado sgrafito dekoratyvinės apdailos restauravimas, pietinio ir šiaurinio korpuso interjero apdailos restauravimas, atnaujinti išoriniai akmeniniai laiptai ir įėjimo portalas į kunigaikščio apartamentus šiauriniame korpuse, išoriniai mediniai laiptai su pastoge į pilies valdytojo patalpas pietiniame korpuse, originalus XVII a. kiemo grindinys, renesanso, manierizmo ir baroko stiliaus koklinės krosnys, židiniai, langų vitražai, įvairiaspalvė grindų danga kunigaikščio apartamentuose).
  • 2015 m. – Bauskės pilies naujosios dalies atstatymo darbai buvo įvertinti žurnalų „Latvijas Būvniecība” ir „Latvijas Architektūra” metų prizu už statybą  - pirmosios vietos nominacija už restauravimą.
  • 2015 m. - Valstybinės kultūros paminklų apsaugos inspekcijos  apdovanojimas „Gada balva 2015“ už restauravimą.
  • 2018–2021 m. ERPF projektas “Svarbaus kultūrinio-istorinio paveldo išsaugojimas ir tobulinimas plėtojant kultūrinį turizmą Žiemgalos regione“. (Bauskės pilies centrinio bokšto konservavimas ir Nemunėlio upės skardžio sutvarkymas, siekiant įrengti apžvalgos aikštelę, koncertų salę, pilies statybos istorijos skaitmenizuotą ekspoziciją, taką turistams aplink pilį).

Rinkinys

Bauskės pilies muziejaus rinkinys susikūrė 1990 m, atskiriant nuo Bauskės kraštotyros ir meno muziejaus tą rinkinio dalį, kuri susijusi su Bauskės pilimi, ją papildant archeologinių kasinėjimų metu gautais radiniais bei specialiai pilies ekspozicijų įrengimui nupirktais daiktais.

Muziejaus rinkinį sudaro daiktai, kurie yra arba tiesiogiai susiję  su pilimi, arba leidžia susidaryti vaizdą, kaip atrodė gyvenimas pilyje ir  jos įranga XV–XVII amžiuje.

Bauskės pilies rinkinyje saugoma archeologinių kasinėjimų metu gauta medžiaga, foto negatyvai, skaidrės ir nuotraukos, suteikiančios informacijos apie pilies architektūrą arba atspindinčios istorinius įvykius pilyje, paveikslai, graviūros, piešiniai ir planai, kuriuose pavaizduota Bauskės pilis, baldai, indai, meno dirbiniai ir spaudiniai.

2018 metų pabaigoje Bauskės pilies muziejaus rinkinį sudarė iš viso 13832 artefaktai, kurie buvo susisteminti keliose teminėse kolekcijose.

KOLEKCIJOS

Statybos detalių kolekcija – archeologinių kasinėjimų metu rasti daiktai, susiję su pilies statybos procesais ir atspindintys XV–XVII a. statyboje naudotų medžiagų įvairovę, pavyzdžiui: įvairių rūšių plytos, kelių tipų čerpės, grindų plytelės, tinko fragmentai, kalkių skiedinio pavyzdžiai  ir kt.

Akmenkalystės dirbinių kolekciją sudaro archeologinių kasinėjimų metu Bauskės pilyje rasti akmens puošybos fragmentai, datuojami XVI a. pabaiga. Susisteminus  263 akmenkalystės dirbinių fragmentus, akmenys sugrupuoti pagal formą, profilį ir paviršiaus plastiką

Dekoratyvinių krosnių keramikos kolekcijoje yra vėlyvosios gotikos, renesanso, manierizmo ir ankstyvojo baroko stiliaus koklių, rastų Bauskės pilies teritorijoje ir atitinkančių Bauskės pilies gyvavimo laiką nuo XV a. vidurio iki XVIII a. pradžios. Sisteminant koklius ir juos grupuojant pagal formą ir reljefo dekorą, buvo išskirta  250 koklių tipų.

Archeologijos kolekcijoje  daugiausia saugoma XVI–XVII a. namų apyvokos daiktų, olandiškų pypkių ir darbo įrankių fragmentų bei indų šukių. Taip pat gausu karinio pobūdžio radinių – kulkų, granatų, kartečės ir šaunamųjų ginklų metalinių dalių fragmentų. Seniausias kolekcijos daiktas – titnaginio grandiklio fragmentas, datuojamas vėlyvuoju paleolitu–ankstyvuoju mezolitu (8–9 tūkstantmetis pr. Kr.)

Ginklų kolekcijoje saugomos Kuršo kunigaikštystėje pagamintos XVII–XVIII a. patrankos ir mortyros bei XVI–XVII a. šaltieji ginklai.

Praktinių daiktų kolekcija susideda iš originalių XVI–XIX a. daiktų, įsigytų daugiausia Europos antikvariatuose arba aukcionų  namuose. Kolekcija pastoviai atnaujinama – perkami namų apyvokos daiktai, šviestuvai, baldai ir kt.

Numizmatikos kolekcijoje saugomos monetos, rastos archeologinių kasinėjimų metu Bauskės pilyje ir datuojamos XIV–XVII a. Didžioji monetų dalis yra iš XVI–XVII a.

Spaudinių kolekcijoje yra XVI a. ir XVII a. išleistų knygų ir XX a. atvirukų su Bauskės pilies griuvėsių vaizdais.

Vaizduojamojo meno kolekciją sudaro paveikslai, grafikos darbai ir piešiniai, kuriuose vaizduojami Bauskės pilies griuvėsiai nuo XVI a. iki XX a. Kolekcija papildyta dekoratyvinės taikomosios dailės ir skulptūros kūriniais.

Nuotraukų kolekcija sukurta iš XIX a. pabaigos – XX a. vietinių Bauskės fotografų Ž. Rukerio ir K. Grinbergo foto medžiagos, kuri papildyta A. Gusaro, T. Ciparsono, V. Šaicano ir V. Leijerės nuotraukomis.

Foto negatyvų ir skaidrių kolekcijoje atsispindi pilies griuvėsių architektūra ir archeologinių kasinėjimų fotofiksacija iš XX a. 2–9 dešimtmečių.

Parados ir ekspozicijos

Kuriant istorinį interjerą, ekspozicijas ir temines parodas, maksimaliai naudotasi informacija, randama neišsamiuose senuosiuose inventoriniuose aprašuose, ir archeologine medžiaga.

Mažai žinoma apie pilies rytinio korpuso pastatų istorinę funkciją ir interjerus, todėl antrojo aukšto salėse įrengta Bauskės pilies istorijai skirta ekspozicija. Kuršo kunigaikščių reprezentacinių erdvių ir privačių apartamentų interjerai šiaurinio korpuso antrojo aukšto anfiladoje ir šiaurrytiniame bokšte, pilies valdovo apartamentai ir ūkinės patalpos (virtuvė, rūsiai ir arklidės) leidžia suvokti, kaip atrodė Renesanso epochos patalpų apdaila ir apstatymas priklausomai nuo kiekvienos patalpos pirminės funkcijos, ir įsivaizduoti, kokia buvo XVI–XVII a. pilies buitis. Pietrytiniame bokšte įrengtos teminės parodos „Drabužiai ir papuošalai Kuršo kunigaikštystėje 1562–1620“ ir „Bauskės pilis – karinis įtvirtinimas“. Šiaurinio korpuso pirmajame aukšte galima aplankyti pilies dekoratyvinių akmenkalių dirbinių kolekciją ir ketaus kolonas – delfinų figūras.

Seniausioji Bauskės pilies dalis – Livonijos ordino pilies griuvėsiai – šiuo metu lankytojams neprieinama. Pilies didžiajame ir mažajame bokštuose vykdomi mūro konservavimo darbai ir stogo rekonstrukcija, kuriuos planuojama pabaigti 2021 m. pabaigoje.

 

Bauskės pilies istorijos ekspozicija įrengta pilies rytinio korpuso antrojo aukšto patalpose. Ji įrengta chronologiška seka:

1. Pilies teritorijos ir apylinkių apgyvenimas prieš pastatant Livonijos ordino pilį.

2. Livonijos ordino pilies statyba XV a. Bauskėje.

3. Kuršo kunigaikštystės įkūrimas ir rezidencinės pilies statyba XVI a., kunigaikščių Ketlerių valdymo laikmetis ir dvaro buitis.

4. Bauskės pilies likimas Abiejų Tautų Respublikos (ATR) ir švedų karų metu XVII a. bei pilies sugriovimas Šiaurės karo metu XVIII a. pradžioje

 

Ekspozicijoje pristatomi senoviniai daiktai ir medžiaga, supažindinanti su ankstyviausiuoju Bauskės nuovado apgyvendinimu ir žiemgalių kultūra  iki XIII a. Bauskės pilies istorijos atvaizdavimas paremtas svarbiausiais istorinių įvykių dokumentais, susijusiais su Livonijos ordino pilies statybomis XV a. viduryje ir Kuršo kunigaikščių rezidencijos įkūrimu XVI a. pabaigoje, perstatant Ordino pilies priešpilį. Ekspozicijoje gausu Bauskės pilies archeologinių kasinėjimų metu rastų artefaktų, atskleidžiančių pilies statybos istoriją ir sąsajas su kariniais konfliktais, tam tikro laikmečio žemėlapiais, bei pristatančių istorinių asmenybių portretus, pilies gyventojų, įskaitant Kuršo kunigaikštystės dvarą, buitį. Pateikiama informacija apie tvirtovės likimą Livonijos karo, ATR ir švedų karų bei Šiaurės karo metu, taip pat ir pilies tyrinėjimų ir atstatymo pradžią. Svarbi informacija gauta iš Latvijosalstybinio istorijos archyvo ir Latvijos akademinės bibliotekos. Eksponuojami daiktai iš Bauskės pilies muziejaus, Bauskės muziejaus ir Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus kolekcijų.

Ekspozicijos koncepcija: Ina Lynė

Dizainas: UAB „DDM”

Veikia nuo 2010 m. gegužės 4 d.

 

Paroda „Bauskės pilis – karinis įtvirtinimas“ vaizduoja Bauskės pilį kaip XV–XVII a. karinio pobūdžio statinį, atvaizduojantį gynybinių sistemų raidą  nuo XV a. vidurio iki XVIII a. pradžios. Eksponuojami Bauskės pilies XVII a. įtvirtinimų planai, mūšių graviūros, archeologinių kasinėjimų metų Bauskės pilyje rastos karinės senienos,  parodančios ginklų išsivystymo lygį,  ypač ATR-švedų ir Šiaurės karo metais.

Eksponuojami originalūs XVI–XVIII a. artimųjų kovų šaltieji ginklai, patranka ir 1617 m. išleista J. von Valhauzeno knyga apie artilerijos karo meną iš Bauskės pilies muziejaus rinkinių. Pamatysite šaunamuosius ginklus iš Cėsių istorijos ir meno muziejaus, arbaleto riešutą (strėlės paleidimo mechanizmo dalis, laikanti templę),  skriestuvą, kulkas ir kulkų liejimo žnyples iš Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus.

Parodos koncepcija: Ina Lynė, konsultantas Janis Grūbė

Dizainas: UAB „DDM”

Veikia nuo 2010 m. gegužės 4 d.

 

Paroda „Drabužiai ir papuošalai Kuršo kunigaikštystėje 1562–1620“  pristato mados permainas Kuršo kunigaikštystėje valdant dviejų kartų atstovams – pirmajam Kuršo kunigaikščiui Gotardui bei jo sūnums Frydrichui ir Vilhelmui. Taip pat atskleidžiami kunigaikščio giminių, gyvenusių Šiaurės Europos šalyse aplink Baltijos jūrą XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradžioje, mados ypatumai.

Eksponuojami kunigaikščių Ketlerių giminės atstovų portretai, kuriuose Kuršo kunigaikštis Gotardas, jo šeimos nariai ir giminės apsirengę tam laikmečiui būdingomis paradinėmis uniformomis; originalios XVII a. drabužių detalės ir jų fragmentai, Bauskės pilies archeologinių kasinėjimų metu rastos siuvimo priemonės – žirklės, lygintuvas, sagos, kabliukai, karoliukai ir kt. Parodą papildo dokumentai iš Kuršo kunigaikštystės archyvo – siuvinėjimo rašto piešinys, puošimąsi ribojantis nurodymas, sąskaita už audinius, drabužių brėžinių kopijos iš XVI–XVII a. išleistų siuvėjų knygų ir specialiai parodai siūtos istorinių kostiumų kopijos.

Eksponatai yra iš Bauskės pilies muziejaus, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus ir Rundalės pilies muziejaus rinkinių.

Parodos koncepcija: Ina Lynė, Taiga Skanė

Dizainas: UAB „DDM”

Veikia nuo 2010 m. gegužės 4 d.

 

Šiaurinio korpuso interjerų ekspozicijos

Kuriant pilies interjerą, daug dėmesio skirta originalių statybinių  detalių ir  tinko restauravimui bei dingusių elementų rekonstrukcijai. Išlikę fragmentai matomi paradinių laiptų, portalo, židinių reljefe ir grindų dangoje.

Rezidencijos paradiniai laiptai veda į prieškambarį kur kairėje pusėje yra pereinamos pokylių salės, dešinėje – kunigaikščių kambariai ir priėmimo salė. Kunigaikščių reprezentacinėse salėse ir privačiuose apartamentuose sudėti Renesanso laikmetį ir patalpos funkciją atitinkantys baldai – skrynios, stalai, kėdės, lovos, šviestuvai, židinio reikmenys ir kt. Apartamentams puošnumo suteikia XVI a. krosnių rekonstrukcijos su renesansiniais ornamentais, mitologiniais personažais ir portretiniais kokliais. Kunigaikščio kambario langus puošia spalvoti vitražai su kunigaikščių giminės heraldinėmis kompozicijomis, o grindis – spalvotos glazūruotos grindų plytelių rekonstrukcijos ir originalai.

 

Pietinio korpuso interjero ekspozicijos

Pietinio korpuso antrojo aukšto patalpose pilies gyvavimo metu buvo pilies valdovo miegamasis, valgomasis, virtuvė ir salė. Dabar ten įrengta koncertų salė, kurioje vyksta koncertai, senovinių šokių pamokos, seminarai ir šventiniai renginiai. Kitoje salėje įrengta Kuršo kunigaikščio Jokūbo ir jo šeimos narių portretų kopijų galerija. Šalia – virtuvės ekspozicija, kuri atspindi XVI–XVII a. virtuvės įrangą ir to laikmečio daiktų rinkinį iš Bauskės pilies muziejaus, Bauskės muziejaus ir Kuldygos krašto muziejaus rinkinių. Pilies valdovo sales puošia originali žvakidė, sietynas ir gobelenu aptrauktas kėdžių komplektas, raštininko stalas ir pagrindinis pilies valdovo stalas. Visose pietinio korpuso rekonstruotose krosnyse įmūryti restauruoti originalūs kokliai.

Pietinio korpuso pirmajame aukšte galima aplankyti ūkines patalpas – šeimynos namą, ratinę, arklides, rūsius ir vartų sargybos patalpą.

Bibliografija

Arbusow L., sen. Über die Zeit der Erbauung der Bauskenburg.// Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst aus dem Jahre 1895., (turpmāk Sb. Kurl.).- Mitau, 1896.- S. 17.

Bauska: Caune A., Ose Ie. Latvijas 12.gs. beigu – 17.gs. vācu piļu leksikons. – Rīga, 2004.- 93.-99. lpp. (Latvijas viduslaiku pilis, 4)

Bauska/Bauske: Livonijas piļu attēli no marķīza Pauluči albuma. Tulkojums un komentāri Ose Ie. - Rīga, 2008. - 48. - 54. lpp.

Bauskas pils 17. gadsimta inventarizācijas materiāli. Tulkojums un komentāri Ose Ie.// Pētījumi par Vidzemes un Zemgales pilīm. - Rīga, 2010. - 141. - 168. lpp. (Latvijas viduslaiku pilis, 6)

Bauska. Lukášová E. Projekt Bauska v programmu Evropské unie Culture 2000; Caune A., Ose Ie. Hrad Bauska v Lotyšsku; Durdík T. K pozdnĕ středovĕkému obrannému systemu hradu Bauska; Skanis M. Konzervace zřicenin hradu Bauska – výsledek mezinárodní spolupráce; Girsa V.,Hanzl M., Gavenda M. Stabilizace a konzervace lotyšského hradu Bauska; Michoinová D. Přinos materiálového průzkumu pro zajištení a konzervaci hradu Bauska // Zprávy památkové péče. (Praha). - 2003. - Nr.4.- S. 229-250.

Das Schloß Bauske. Anno 1806. Bauskas pils 1806. gadā. // Broce J.K. Zīmējumi un apraksti. 4. sēj. Latvijas mazās pilsētas un lauki. Red. M. Auns.-Rīga,2007. – 404.-405. lpp.

Bauske: Löwis of Menar K.v. Fünf Burgen Alt-Livlands  // Der Burgwart.- 1919.- Nr.4. S. 31-38.

Bauske: Löwis of Menar K. v. Burgenlexikon für Alt-Livland.- Riga, 1922.- S. 48.

Bauske: Tuulse A. Die Burgen in Estland und Lettland. – Dorpat, 1942. - S.300.

Bebre V., Caune A. Izrakumi Bauskas pilsdrupās un arheoloģisko pieminekļu pārbaude Bauskas rajonā.// Zinātniskās atskaites sesijas materiāli par arheologu 1979. gada pētījumu rezultātiem.-(turpmāk ASM) - Rīga, 1980.-32.-36. lpp.

Caune A. Izrakumi Jaunsaules Siliņu kapulaukā un Bauskas pilsdrupās.// ASM 1976.-Rīga 1977.- 24.-29. lpp.

Caune A. Izrakumi Bauskas pilī. // ASM 1980/1981.- Rīga, 1982.- 60.-65. lpp.

Caune A. Jumta seguma materiāli Bauskas pilī (15.-17.gs.) // ASM 1980/81.-Rīga, 1982.-65.-70. lpp.

Caune A. Einige während der Ausgrabungen 1976-1990 erworbene Erkeinnisse über die Ordensburg Bauske in Lettland // Castella Maris Baltici, 1. - Stocholm, 1993.-S. 19-26.

Caune A. Ordeņpils Bauskā. Kādas vēlo viduslaiku pils nodibināšanas cēloņi // Pētījumi par ordeņpilīm Latvijā.- Rīga, 2002.- 51.-65. lpp. (Latvijas viduslaiku pilis, 3)

Caune A. Der südöstlische Vorburgsturm der Burg Bauske.// Castella Maris Baltici 8.The proceedings of Symposium held in Turaida, Latvia, on 5-9 September 2005.-Riga, 2007. - S. 23-30.

Caune A. Bauskas priekšpils dienvidaustrumu tornis. // Pētījumi par Kurzemes un Zemgales pilīm. – Rīga, 2005.- 149.- 163. lpp. (Latvijas viduslaiku pilis, 5)

Caune A. Bauskas 16. gadsimta beigās celtās jaunās pils ārējo kāpņu izveidojums.// Pētījumi par Vidzemes un Zemgales pilīm. Rīga, 2010. - 43. - 68. lpp. (Latvijas viduslaiku pilis, 6)

Caune A. Arheoloģiskās liecības par Bauskas pils jaunākās daļas grīdu seguma izveidojumu 16. un 17. gadsimtā .// Pētījumi par Vidzemes, Kurzemes un Zemgales pilīm. Rīga, 2016. - 51. - 103. lpp. (Latvijas viduslaiku pilis, 9)

Caune A., Grūbe J. Bauskas pils izrakumu rezultāti.// ASM 1984/1985.- Rīga, 1986.-52.-57. lpp.

Caune A., Grūbe J. Pētījumi Bauskas pilsdrupās.// ASM 1986/1987.-Rīga, 1988.-58.-64. lpp.

Caune A., Grūbe J. Izrakumi Bauskas pilsdrupās.// ASM 1988/1989.-Rīga, 1990.- 71.-76. lpp.

Caune A, Grūbe J. Pētījumi Bauskas pils zemes nocietinājumu teritorijā. // ASM 1990/1991.-Rīga, 1992.- 34.-38. lpp.

Caune A., Grūbe J. Pētījumi Bauskas pilsdrupās 1992.g. // ASM 1992/1993.- Rīga, 1993.- 44.-46. lpp.

Caune A., Verigo V. Arheoloģiskie izrakumi Bauskas pilsdrupās 1977.g. // ASM 1977. - Rīga, 1978. - 31.-35. lpp.

Caune A., Verigo V. Bauskas ekspedīcijas darbs. // ASM 1978. - Rīga, 1979. - 27.-31. lpp.

Das Schloss Bauske in Curland // Das Inland.- 1837. - Nr. 48.

Döring J. Über den Namen Bauske und das Wappen des Vogtes von Bauske, aus Urkunden in Bornsmünde.// Sb. Kurl. 1884.- Mitau, 1885.- S. 38.

Durdiks T. Vēlo viduslaiku aizsardzības sistēma Bauskas pilī. // Pētījumi par Vidzemes un Zemgales pilīm. - Rīga, 2010. - 95.-107. lpp. (Latvijas viduslaiku pilis, 6)

Dopkewitsch H. Die Burgsuchungen in Kurland und Livland vom 13.-16. Jahrhundert. // Mitteilungen aus der livländischen Geschite.- Riga,1933-1937.- Bd. 25.- S.1-108.

Grosvalds I. Latvijas viduslaiku mūra piļu javas. // Arheoloģija un etnogrāfija.- Rīga.1983.-14. laid. - 142.-151. lpp.

Grūbe J. Dažas atziņas par Bauskas pils būvvēsturi. // Novads.- 1991. - Nr.5. - 12.-16.lpp.

Grūbe J. Pētījumu rezultāti Bauskas jaunās pils starpvaļņu rajonā. // ASM 1992/1993.- Rīga, 1993. - 60.-65. lpp.

Grūbe J. Bauskas pils 17.gs. un 18.gs. sākuma lielgabalu lodes. // Arheoloģija un etnogrāfija.- Rīga, 1994. - 17. laid.- 66.-71. lpp.

Grūbe J. Izrakumi Bauskas pilī. // ASM 1996/1997.- Rīga,1988.-36.-38. lpp.

Grūbe J. Ieroču un munīcijas krājumi Bauskas pilī pēc 1976.-1992. gada izrakumu liecībām // Arheoloģija un etnogrāfija.- Rīga, 1997.- 19.laid. - 140.-148. lpp.

Grūbe J. Ieroču un munīcijas krājumi Bauskas pilī (17.gs. vidus-18.gs. sāk.) // Latvijas Vēstures Institūta Žurnāls. - 1997. - Nr.1. - 20.-39. lpp. 

Grūbe J. Bauskas pils lielgabali. // Latvijas Vēstures Institūta Žurnāls. - 1999. - Nr.3. - 44.-55. lpp.

Grūbe J. Arheoloģiskās uzraudzības darbi Bauskas pilī. // Arheologu pētījumi Latvijā (turpmāk APL) 2000. gadā. - Rīga, 2001. - 154.-155. lpp.

Grūbe J. Bauskas pils zemes nocietinājumu attīstība no 16.gs. beigām līdz 18.gs. sākumam. // Pētījumi par ordeņpilīm Latvijā.- Rīga, 2002. - 66.-90lpp. (Latvijas viduslaiku pilis, 3)

Grūbe J. Bauskas pils nocietinājumu senākie plāni. // Civitas et castrum ad Mare Baltici: Baltijas arheoloģijas un vēstures problēmas dzelzs laikmetā un viduslaikos. - Rīga, 2002. - 145.-156. lpp.

Grūbe J. Earthen Fortifications of Bauska Castle. // Castella Maris Baltici 8., Riga, 2007., S.63-68.

Grūbe J. Bauskas pils 16. gadsimta beigu akmens kalumi. // Pētījumi par Vidzemes un Zemgales pilīm. - Rīga, 2010. - 69.-94. lpp. (Latvijas viduslaiku pilis, 6)

Grūbe J. Izrakumi Bauskas jaunās pils pagalmā. // APL 2008. un 2009.gadā. Rīga, 2010. - 123.-125. lpp.

Jakovļeva M. Bauskas pils Lielā Ziemeļu kara priekšvakarā un kara pirmajos gados (1693.-1707.g.). // Pētījumi par Vidzemes un Zemgales pilīm. - Rīga, 2010. - 108.-140. lpp. (Latvijas viduslaiku pilis, 6)

Jakovļeva M. Bauskas pils kā Kurzemes un Zemgales hercogistes administratīvais un militārais centrs 16.-17. gadsimtā. // Pētījumi un avoti par ordeņa un bīskapu pilīm Latvijā. Rīga, 2014. - 189. - 216. lpp. (Latvijas viduslaiku pilis, 8)

Jansons A., Erdmanis G. Helmsa hronikas zīmējumu analīze. // Materiāli feodālisma posma Latvijas mākslas vēsturei. - Rīga, 1988. - 3. laid. - 105.-159. lpp.

Jansons G. Bauskas pils grafiskā rekonstrukcija. // Pētījumi un avoti par Livonijas ordeņpilīm.  (Latvijas viduslaiku pilis, 7)., Rīga, LVI apgāds, 2011., 414.-424. lpp.

Latvijas Architektūras“ galvenais redaktors Jānis Lejnieks izjautā arhitektu Māri Skani, kura darbs 35 gadus ir Bauskas pils aprūpe. // Latvijas architektūra. 2015., augusts - septembris (burtnīca Nr. 120). 10.-13. lpp.

Līne I. XVIII a. pradžios krosnių rekonstrukcija Bauskės pilyje. // XVI – XVII a. koklinės krosnys.- Kaunas, 2006. - S. 41.-57.

Malvess R. Bauskas pils vēsturiskās izpētes materiāli. // Pētījumi par Kurzemes un Zemgales pilīm. – Rīga, 2005. - 56.-109. lpp. (Latvijas viduslaiku pilis, 5)

Ose Ie. Bauskas un Cēsu pils senlietas ar uzrakstiem VDMIE un GWBIE – liecinieces Reformācijas ieviešanai Livonijā. // Pētījumi par Vidzemes, Kurzemes un Zemgales pilīm. Rīga, 2016. - 237. - 259. lpp. (Latvijas viduslaiku pilis, 9)

Schmid B. Die Burgen des deutschen Ritterordens in Kurland.// Zeittschrift für Bauwesen. – 1921.-H-7-9.-S. 199-238.

Schmidt O.E. Letzter Überrest des Schloses Tuckum; Über die Schlossruine zu Bauske. // Sb. Kurl. 1887.- Mitau, 1888. - S. 24-25.

Schmidt O.E. Schloss Bauske und Mesothen.- Mitau, 1890.

Skane T. Dekoratīvais apmetums sgrafito Bauskas pils 16.gs. beigu fasāžu apdarē // Pētījumi par ordeņpilīm Latvijā.- Rīga, 2002. – 91.-116. lpp. (Latvijas viduslaiku pilis, 3)

Skanis M. Sgrafito dekoratīvā apdare Bauskas pilī. // Latvijas architektūra. - 2002. - Nr. 2. (burtnīca Nr.40) - 20.-23. lpp.

Skanis M. Bauskas pils. // Latvijas architektūra. 2015., augusts- septembris (burtnīca Nr. 120). - 16.-27. lpp.

The Conservation of the Ruins of Bauska Castle, Latvia.//Girsa V.,Hanzl M. A Typology of Conservation-Restoration. Prague, 2011., S.28-33.

Vēsturisko drupu konservācijas problēmas: Programmas „Kultūra 2000” ietvaros realizētā projekta „Vēsturisko amatu renesanse un moderno tehnoloģiju sintēze 15.gs. Bauskas cietokšņa drupu konservācijā.” Starptautiskā simpozija un konferences materiāli. - Bauska, 2002. 

Senovinių šokių grupė "Galms"

 

galms_1.foto.jpg

galms_2.foto.jpg

Pradžia

Senovinių šokių grupė Bauskės pilyje veiklą pradėjo 2007 m. vasarą. Grupės susikūrimas padėjo atsirasti „gyvajam“ muziejui. Taip muziejus pamažu tapo Renesanso ir Manierizmo kultūros ir buities tyrimų bei praktinės veiklos centru, kuriame vyksta vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos šokių tyrinėjimai, rekonstrukcijos ir praktiniai užsiėmimai.

Grupės vadovė

Nuo pat susikūrimo grupės meno vadove dirba Bauskės pilies muziejaus specialistė Ilona Uozuola. Ji tyrinėja Renesanso laikmečio buities kultūrą, šokio istoriją ir senųjų šokių aprašus. I. Uozuola senuosius šokius atkuria remdamasi XVI–XVII a. dvaro šokių aprašais. Ji taip pat yra visų iki šiol sukurtų šokių programų autorė.
Tarptautinės senovinių šokių mokymo metodikos ir įgūdžių mokėsi pas iškilius šios srities specialistus: Isabel Suri (Vokietija), Barbara Sparti ir Lieven Baert (Rusija), Bruno Gondoni, Anne Daye, Hazel Dennison ir Jørgen Schou-Pedersen (Jungtinė Karalystė) ir Senosios muzikos dėstytoją Tamsin Lewis.

Dalyviai ir kostiumai

Grupės veikloje dalyvauja ir muziejaus specialistai, ir tie, kurie domisi kultūros istorija, buities ir dvaro kultūra Bauskės pilies klestėjimo laikais. Dalyviai dėvi dviejų skirtingų visuomenės sluoksnių kostiumus iš XVI ir XVII amžiaus. Dvariškių kostiumai atkurti pagal istorinių asmenybių paradinius portretus. Juk visi tuose portretuose pavaizduoti žmonės giminystės ryšiais buvo susiję su Kuršo kunigaikštystės valdovų Ketlerių gimine. Net eilinių miestiečių kostiumai kiekvienam šokėjui yra vis kitokie. Jie kurti atsižvelgiant į atitinkamo laikmečio piešinius ir graviūras. Kuriant kostiumus naudotasi istorinėse siuvėjų knygose rastais brėžiniais.

Koncertai ir šokių programos

Grupė „Galms“ yra surengusi pasirodymų Bauskės pilyje, dalyvavusi daugybėje kitų renginių: „Naktis muziejuje“, fechtavimosi turnyre, turizmo sezono atidarymo renginiuose, Renesanso muzikos festivalyje ir kt. Taip pat surengė pasirodymų kituose Latvijos regionuose, Lietuvoje ir Čekijoje.

Nemažai koncertų yra surengta bendradarbiaujant su kitomis Latvijos Senosios muzikos grupėmis – „Gaurata Gaura“, „Ludus“, „Inegalite Mistique“, „Trakula“ ir pavieniais muzikantais – Leonardu Gotlubu, Liga Jelevičiai ir Mariu Jekabsonu.

Šokių programos kuriamos atsižvelgiant į istorinį laikmetį ir šokio manierą – dvariškių šokiai ar miestiečių šokiai. Juk būtent šie dalykai žiūrovui suteikia supratimo apie Renesanso epochos žmonių buitį, santykius, tradicijas ir elgesį. Koncertuose naudojamas papildomas rekvizitas, aksesuarai, rūbai, pasakojimai ir teatralizuotos scenos.

Koncertinės programos

Nuo 2013 metų senovinių šokių grupė „Galms“ beveik kasmet sukuria naują koncertinę programą. Kiekvienam pasirodymui parenkama tema, istoriniai rekvizitai, rengiamas scenarijus, kviečiami muzikantai ir kiti menininkai. Teatralizuotos programos iš pilies reprezentacinės salės, kur ir buvo šių pasirodymų pradžia, jau  persikėlė į Naujosios pilies kiemą.

2013 m. koncertinėje programoje „Opposto“ (išvertus iš italų kalbos: „priešybė“) priešpastatyti dviejų socialinių sluoksnių šokių tipai. Pirmojoje dalyje demonstruojami gracingi, rafinuoti aukštuomenės šokiai prašmatniais rūbais. Antrojoje dalyje – paprastų žmonių šokiai, miestiečių rūbais, ir žymiai laisvesne ir betarpiškesne maniera.

2014 m. koncertas „Planetų paradas“ surengtas, kad atskleistų Renesanso visuomenės požiūrį į mitus ir senąsias dievybes. Jis taip pat leido gilintis į dvariškių švenčių šventimo kultūrą. Programa parengta pagal XV–XVI a. italų choreografų šokių aprašus. Koncertas tam tikra prasme atrodė kaip alegorinis planetų – dievų ir kitų mistinių būtybių – paradas.

2016 m. pasirodymas  „Festa vita“ arba „Gyvenimo šventė“ sukurtas pagal Džono Pleifordo knygoje „Angliškų šokių meistras“ (The English Dancing Master, 1651) aprašytus šokius ir jų choreografijas. Šokiai atspindėjo miestiečių kasdienybę – maisto gaminimą, namų tvarkymą, vaikų priežiūrą ir kitas buitines veiklas. XVII a. Anglijoje buvo niūrūs laikai ir žmonės žymiai labiau nei anksčiau šokyje ieškojo džiaugsmo ir tai buvo vienas iš patraukliausių laisvalaikio praleidimo būdų.

2018 m. koncertinė programa „Ignis“ skirta ugnies alegorijai ir ugnies temai. Pasirodymo scenografijai ir apšvietimui naudotas tik natūralus apšvietimas ir žvakės. Koncerto įvairiapusiškumui panaudotas įvairus rekvizitas, pavyzdžiui, deglai ir kardai.

2019 m. koncertinė programa  „Prarastasis rojus“ pasakoja apie Naujojo Pasaulio atradimą XV a. pabaigoje arba apie Kristupo Kolumbo kelionę į Ameriką. Buvo paruoštas specialus rekvizitas – auksinių kriauklyčių vėrinys, Kolumbo laivas, čiabuvių drabužiai, Ispanijos karališkosios poros karūnos ir kt. bei temai ir istoriniam laikmečiui tinkančios gėlių ir augalų kompozicijos. Koncerte svečio teisėmis dalyvavo Vecumniekų muzikos ir meno mokyklos choras „Via Stella“. Šiai programai parengti buvo organizuoti meistriškumo kursai muzikantams ir šokėjams, kuriuose dalyvavo profesionalūs dėstytojai iš Anglijos  - Tamsin Lewis ir Hazel Denison.